Pasimėgavimas plūdine (2015.10.31 žūklė)

Auksinis ruduo neleidžia sėdėti namuose. Sunkioji artilerija jau "padžiauta", todėl nubraukiau dulkes nuo plūdinės. Pasiėmiau pašarų, 4 ir 6 m. sportinius kotus be žiedų, ir į Punią pasidžiaugti kuojytėmis, tikėdamasis sugauti vieną kitą karšioką.
Prieš vidurdienį buvau prie tvenkinio. Pasirinkau pirmąjį sektorių. Lengvas vėjelis pučia tiesiai į veidą, gindamas nedideles bangeles tvenkinyje. Pasiruošimą pradedu nuo pašarų. Šiai žūklei pasirinkau Dynamite Baits SilverX Speciment pašarus. Sumaišiau po kilogramą Speciment ir Super Red. Pagardinau Robin Red atraktoriumi - profai sako, kad tai šaltame vandenyje nepakeičiamas pagardas. Kad pašaras nebūtų per sotus, trečdalį tūrio užpildau žemėm. Pagal patirtį žinau, tokio kiekio pašaro ramiai žuklei man užteks trims - keturioms valandoms.
Kol brinko pašaras, pasiruošiau 4 metrų sportinukę: 0,16mm pagrindinis valas, 1g pludelė ir mažytis kabliukas su 0.12 pavadėliu. Daug nesiploninau, naudojau standartinius, jau surištus pavadėlius. Man jie labai patinka, nes nereikia daug terliotis su raišiojimu ir pan. Bėda tik kad kartais sunku rasti parduotuvėse, kažkodėl prekybininkai vengia jų vežti.
Kelios minutės po vidurdienio užmetu pludelę. Bangelės smagiai ją liūliuoja. Šeriu tiesiai ant plūdės, pradžiai po kelias saujeles pašaro. Ramuma, per pirmas dvidešimt minučių vos 4 cigaretiniai ešeriukai. Keista, nejau pašaras neveikia? Po dar penkiolikos minučių pirma kuojyte. Geras ženklas. Bet ir toliau tylu. Dar geros dešimt minučių ir kibimas kurio nepavyksta realizuoti. Netrukus dar vienas kibimas ir karšiokas ant kranto. Šaunu, pašaras pradėjo veikti. Bet deja, vėl viskas nutrūksta. Nutariu nesikankinti ir persikelti į 4 sektorių - pavėjinę pusę.

O čia visai kitaip: lengvas, vos juntamas vėjelis pučia į nugarą, vanduo kaip stiklas. Užmetus iškart sulaukiu kibimų net nešėręs. Dvi kuojytės tinklelyje, bet viskas tuo ir pasibaigia. Gerai, taip ir turi būti, matyt atsitiktinės pasitaikė. Penkios saujalės pašaro ir po 5 min traukiu vieną kuojytę po kitos. Nėra net tuščio metimo. Smaguma. To ir laukiau. Po kiekvienos ištrauktos žuvelės po saujalę pašaro metu ir mėgaujuosi, nors ir smulkiomis žuvelėmis. Bandau pastambinti masalą, užsidedu vieną dzykelį, ir nieko kibimo nebėra. Vėl grįžtu prie dviejų pinkučių ir vėl kibimai. Gailiuosi, kad neturiu uodo trūklio lervų. Tokiame šaltame vandeny jos matyt labiau tiktų. Valandžiukė intensyvaus kibimo ir stoja ramuma. Kaitalioju gylį, masalą, daugiau pašeriu. Vos vienas kitas kibimas. Sumažinu masalą iki vienos pinkutės ir vėl sulaukiu pastovaus, bet labai vangaus kibimo. Pludelės antenėlė vos kelis milimetrus nirsteli ir jau suprask, kibo. Dar tokio vangaus kibimo nebuvau matęs. Smagu, kad žuvis verčia mąstyti gaudant: sumažintas gylis ir masalas vėl leidžia mėgautis kibimais. O čia ir siurprizas - delninis karosas susigundo pinkute. Visai smagu pasidarė.
Vėjas vakarėjant visai nurimo ir tvenkinys pasidarė kaip stiklas. Kitam krante įsikūrė pora karpininkų. Oi, vyrai, kai kuojos net plūdės nesugeba pajudinti, ką jau kalbėti apie karpių aktyvumą. Ištraukiu tinklelį iš vandens, paleidžiu sugautas žuveles ir susiruošiu namo. Lauksiu kito savaigalio, jei oras leis, būtinai dar pažaisiu su plūde ir bandysiu naują planą, gal pavyks suvilioti karšiokų.