Ko plūdinė gali išmokyti karpininką (2015.11.21 žūklė)

Tokie skirtingi žūklės būdai, kaip plūdinė ir karpinė žūklė ar gali turėti kažką bendro? Ar plūdinės žūklės principus, taktikas ir pastebėjimus galima pritaikyti karpinėje žūklėje. Mano manymu, taip. Taigi vienos žūklės pavyzdžiu pabandysiu tai pademonstruoti.

Pašarų paruošimas

Šiai žūklei pasirinkau Dynamite pašarus, ir kaip visada: sudrėkinau, persijojau, įmaišiau žemių praskiesdamas pašarų maistingumą. Atrodytų, menkos smulkmenos pašarų drėkinimimas keliais etapais, palaukiant kol jie pilnai sugers vandenį, bei pašarų persijojimas, atskleidžiantis visas jų geriausias maistines bei fizines savybes. Tinkamai paruošti nedideli jauko kamuoliai skildami ant dugno ne tik pasklinda gelmėje, bet ir paleisdami plaukiančias detales vilioja žuvį iš vidurinių vandens sluoksnių. Lygiai taip ir karpinėje žuklėje, ruošdamas pašarinę programą, atsižvelgiu į tinkamą komponentų paruošimą. Peletes, bei boilius vertėtų iš anksto apdoroti atraktoriais, kad jie įsigertų ir duotų maksimalų efektą, o nebūtų tiesiog nuplauti vandens dar nepasiekus dugno. Jei spod mix'e naudojama daug smulkaus pašaro (ground bait) vertėtų jį sudrėkinti, o ne tiesiog suversti į bendrą pašarinę baze.

Šėrimo taktika ir intensyvumas

Šią žūklę, kaip ir prieš tai buvusias (daugiau galite rasti čia ir čia) pradėjau 5-7 nedideliais jauko rutuliais ir vėliau kas dvi, tris žuvis įmesdamas po vieną-du papildomus rutulius, kitaip tariant, šėrimo tempą man diktuoja žuvys. Žuvis greit sureagavo į pašarus, tačiau kibimai buvo vangūs ir pasitaikydavo tik smulkios kuojos, nors pati pirma užkibusi žuvis buvo gera delninė kuoja. Į jauko rutulius įmaišau uodo truklio lervų. Iškart pagyvejimas ir iškart tarp smulkmės pasitaiko stambesnių žuvų. Vadinasi, reikia to, kas užlaikytų stambesnes kuojas jaukinimo vietoje. Norėdamas patikrinti teoriją vėl jaukinu jauko rutuliais be lervų. Vėl smulkmė. Toliau žūklę tęsiau jau su jauku, papildytu "mėsyte".
Taip ir karpiniame pašare turbut neįsivaizduojame jo be stambių detalių, kas sulaikytų stambius karpius šėrimo taške. Karpių žūklei, kaip ir žvejojant su plūdine, reikėtų reaguoti į kibimų intensyvumą. Karpiaujant mes galime nusistatyti šėrimo planą, pavyzdžiui tris kartus per dieną. Tačiau jei po pirmo šėrimo praėjus valandai ar dviems, buvo pora kibimų, dvi žuvys iš taško signalizuoja, kad ten tuoj pašaro neliks ir kibimų nebebus. Reikia reaguoti į žuvų aktyvumą ir dažninti jaukinimą.

Kibimų realizacija

Idealiu atveju, jei pašarai puikiai veikia, su plūdinuke galima pasiekti, kad kiekvienas metimas bus lydimas kibimų. Klausimas lieka, ar mes sugebam tą kiekvieną kibimą realizuoti. Dažniausiai man kibimus realizuoti trukdo nuo intensyvios žūklės atbukęs kabliukes, kaip nutiko ir šį kartą. Du, trys tušti kirtimai ir aš tikrinu kabliuką, arba tiesiog netikrinęs ji keičiu. Taip ir šios žūklės metu teko ji kartą keisti. O būna, kad ir daugiau nei tris kartus per žūklę tenka pakeisti kabliuką į naują. Šios žūklės pradžioje kažkodėl kuojos pakankamai giliai įrydavo masalą. Sumažinus 2-3 centimetrais gylį viskas susitvarkė. O kaip karpinėje žūklėje? Čia, mano manymu, kabliuko aštrumas yra vienas iš kertinių dalyku, ir prieš kiekvieną metimą aš tikrinu kabliuka, menkiausias įtarimas ir pavadėlis metamas į šoną. Taip pat netinkamo ilgio plaukas ar nesuderintas masalo ir kabliuko dydis vėlgi lemia tuščius kibimus karpiaujant. Daugiau, kaip sumažinti tušcių kibimų skaičių rasite čia.

Šioje rašliavoje pabandžiau pravesti kelias paraleles tarp plūdinės ir karpinės žūklės. Tikiuosi, pavyko atskleisti, kad patirtį, sukauptą gaudant plūdine galima perkelti ir į karpiavimą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad to, ką išmoksti naudodamas vieną žuklės būdą, tikrai praverčia kitame. Todėl siūlyčiau ne vien žavėtis karpiavimu, bet ir pabandyti save kitose žūklėse su plūdine ar feeder'iu.

Kaip aš vagį šėriau (2015.11.07 žūklė)

Kol karpinės meškerės padžiautos, plūdinikė džiugina sielą ir atpalaiduoja po savaitės darbų. Neskubėdamas išgeriu rytinę kavą, į vieną ranką pora sportinukių, į kitą kibirai su pašarais, laiptais žemyn į auto ir už valandžiukės aš jau ant "Didelės žuvys" tvenkinio kranto.
Trumpas pasiruošimas: juodas Dynamite'o pašaras suvilgytas ir prasijotas. 6 metrų sportinė meškerė išskleista, sistemėlė pritvirtinta. Viskas, tik mesk ir gaudyk. Pradžiai keletas plūdės pravedimų be jokio šėrimo, bet jokio plūdės niurktėlėjimo nesulaukiu. Pradedu šerti. 5-7 saujeles jauko su uodo truklio lervom iškart  keičia situaciją. Kuojos iškart sureaguoja, tiesa, nedidukės, bet smagiai nardina lengvą plūdelę.
Kad man nebūtų liūdna kur buvęs kur nebuvęs prisistato man pažįstamas katinukas, geriau žinomas žuliko vagiuko pravarde. Kodėl aš apie jį taip blogai? O todėl, kad prieš keletą savaičių karpiaujant likau be vakarienės, nes mano dešra tiesiai iš palapinės nuo stalo dingo ne be šio gražuolio pagalbos. Ištraukiu eilinę kuojytę ir savo negrabiom rankom nepataikau į tinklelį ir čia į pagalbą man atėjo Juodis. Maža žuvytė mikliai atsiduria jo nasruose ir trakšt trakšt tik kauliukai jos sutraška. Na, ką darysi, toks jau jos likimas. Toliau traukiu vieną po kitos žuveles, jaukas puikiai veikia, kiekvienas metimas lydimas kibimu ir ištraukta žuvele. Na ką, sėkme reikia dalintis. Didesnės eina į tinklelį, mažesnės katinukui į skrandį.
Dvi žuvelės iš vandens, jauko saujelė į žūklavietę. Eilinis kibimas ir perlinkęs kotas rodo, kad ant kablio kažkas stambesnio. Visai neblogi karšiukai susigundė uodo truklio lervos ir musės lervos sumuštiniu. Puiku. Sotus katinukas jau dingo, palikdamas mane mėgautis karšiukų kibimais.

Pasimėgavimas plūdine (2015.10.31 žūklė)

Auksinis ruduo neleidžia sėdėti namuose. Sunkioji artilerija jau "padžiauta", todėl nubraukiau dulkes nuo plūdinės. Pasiėmiau pašarų, 4 ir 6 m. sportinius kotus be žiedų, ir į Punią pasidžiaugti kuojytėmis, tikėdamasis sugauti vieną kitą karšioką.
Prieš vidurdienį buvau prie tvenkinio. Pasirinkau pirmąjį sektorių. Lengvas vėjelis pučia tiesiai į veidą, gindamas nedideles bangeles tvenkinyje. Pasiruošimą pradedu nuo pašarų. Šiai žūklei pasirinkau Dynamite Baits SilverX Speciment pašarus. Sumaišiau po kilogramą Speciment ir Super Red. Pagardinau Robin Red atraktoriumi - profai sako, kad tai šaltame vandenyje nepakeičiamas pagardas. Kad pašaras nebūtų per sotus, trečdalį tūrio užpildau žemėm. Pagal patirtį žinau, tokio kiekio pašaro ramiai žuklei man užteks trims - keturioms valandoms.
Kol brinko pašaras, pasiruošiau 4 metrų sportinukę: 0,16mm pagrindinis valas, 1g pludelė ir mažytis kabliukas su 0.12 pavadėliu. Daug nesiploninau, naudojau standartinius, jau surištus pavadėlius. Man jie labai patinka, nes nereikia daug terliotis su raišiojimu ir pan. Bėda tik kad kartais sunku rasti parduotuvėse, kažkodėl prekybininkai vengia jų vežti.
Kelios minutės po vidurdienio užmetu pludelę. Bangelės smagiai ją liūliuoja. Šeriu tiesiai ant plūdės, pradžiai po kelias saujeles pašaro. Ramuma, per pirmas dvidešimt minučių vos 4 cigaretiniai ešeriukai. Keista, nejau pašaras neveikia? Po dar penkiolikos minučių pirma kuojyte. Geras ženklas. Bet ir toliau tylu. Dar geros dešimt minučių ir kibimas kurio nepavyksta realizuoti. Netrukus dar vienas kibimas ir karšiokas ant kranto. Šaunu, pašaras pradėjo veikti. Bet deja, vėl viskas nutrūksta. Nutariu nesikankinti ir persikelti į 4 sektorių - pavėjinę pusę.

O čia visai kitaip: lengvas, vos juntamas vėjelis pučia į nugarą, vanduo kaip stiklas. Užmetus iškart sulaukiu kibimų net nešėręs. Dvi kuojytės tinklelyje, bet viskas tuo ir pasibaigia. Gerai, taip ir turi būti, matyt atsitiktinės pasitaikė. Penkios saujalės pašaro ir po 5 min traukiu vieną kuojytę po kitos. Nėra net tuščio metimo. Smaguma. To ir laukiau. Po kiekvienos ištrauktos žuvelės po saujalę pašaro metu ir mėgaujuosi, nors ir smulkiomis žuvelėmis. Bandau pastambinti masalą, užsidedu vieną dzykelį, ir nieko kibimo nebėra. Vėl grįžtu prie dviejų pinkučių ir vėl kibimai. Gailiuosi, kad neturiu uodo trūklio lervų. Tokiame šaltame vandeny jos matyt labiau tiktų. Valandžiukė intensyvaus kibimo ir stoja ramuma. Kaitalioju gylį, masalą, daugiau pašeriu. Vos vienas kitas kibimas. Sumažinu masalą iki vienos pinkutės ir vėl sulaukiu pastovaus, bet labai vangaus kibimo. Pludelės antenėlė vos kelis milimetrus nirsteli ir jau suprask, kibo. Dar tokio vangaus kibimo nebuvau matęs. Smagu, kad žuvis verčia mąstyti gaudant: sumažintas gylis ir masalas vėl leidžia mėgautis kibimais. O čia ir siurprizas - delninis karosas susigundo pinkute. Visai smagu pasidarė.
Vėjas vakarėjant visai nurimo ir tvenkinys pasidarė kaip stiklas. Kitam krante įsikūrė pora karpininkų. Oi, vyrai, kai kuojos net plūdės nesugeba pajudinti, ką jau kalbėti apie karpių aktyvumą. Ištraukiu tinklelį iš vandens, paleidžiu sugautas žuveles ir susiruošiu namo. Lauksiu kito savaigalio, jei oras leis, būtinai dar pažaisiu su plūde ir bandysiu naują planą, gal pavyks suvilioti karšiokų.