Ko plūdinė gali išmokyti karpininką (2015.11.21 žūklė)

Tokie skirtingi žūklės būdai, kaip plūdinė ir karpinė žūklė ar gali turėti kažką bendro? Ar plūdinės žūklės principus, taktikas ir pastebėjimus galima pritaikyti karpinėje žūklėje. Mano manymu, taip. Taigi vienos žūklės pavyzdžiu pabandysiu tai pademonstruoti.

Pašarų paruošimas

Šiai žūklei pasirinkau Dynamite pašarus, ir kaip visada: sudrėkinau, persijojau, įmaišiau žemių praskiesdamas pašarų maistingumą. Atrodytų, menkos smulkmenos pašarų drėkinimimas keliais etapais, palaukiant kol jie pilnai sugers vandenį, bei pašarų persijojimas, atskleidžiantis visas jų geriausias maistines bei fizines savybes. Tinkamai paruošti nedideli jauko kamuoliai skildami ant dugno ne tik pasklinda gelmėje, bet ir paleisdami plaukiančias detales vilioja žuvį iš vidurinių vandens sluoksnių. Lygiai taip ir karpinėje žuklėje, ruošdamas pašarinę programą, atsižvelgiu į tinkamą komponentų paruošimą. Peletes, bei boilius vertėtų iš anksto apdoroti atraktoriais, kad jie įsigertų ir duotų maksimalų efektą, o nebūtų tiesiog nuplauti vandens dar nepasiekus dugno. Jei spod mix'e naudojama daug smulkaus pašaro (ground bait) vertėtų jį sudrėkinti, o ne tiesiog suversti į bendrą pašarinę baze.

Šėrimo taktika ir intensyvumas

Šią žūklę, kaip ir prieš tai buvusias (daugiau galite rasti čia ir čia) pradėjau 5-7 nedideliais jauko rutuliais ir vėliau kas dvi, tris žuvis įmesdamas po vieną-du papildomus rutulius, kitaip tariant, šėrimo tempą man diktuoja žuvys. Žuvis greit sureagavo į pašarus, tačiau kibimai buvo vangūs ir pasitaikydavo tik smulkios kuojos, nors pati pirma užkibusi žuvis buvo gera delninė kuoja. Į jauko rutulius įmaišau uodo truklio lervų. Iškart pagyvejimas ir iškart tarp smulkmės pasitaiko stambesnių žuvų. Vadinasi, reikia to, kas užlaikytų stambesnes kuojas jaukinimo vietoje. Norėdamas patikrinti teoriją vėl jaukinu jauko rutuliais be lervų. Vėl smulkmė. Toliau žūklę tęsiau jau su jauku, papildytu "mėsyte".
Taip ir karpiniame pašare turbut neįsivaizduojame jo be stambių detalių, kas sulaikytų stambius karpius šėrimo taške. Karpių žūklei, kaip ir žvejojant su plūdine, reikėtų reaguoti į kibimų intensyvumą. Karpiaujant mes galime nusistatyti šėrimo planą, pavyzdžiui tris kartus per dieną. Tačiau jei po pirmo šėrimo praėjus valandai ar dviems, buvo pora kibimų, dvi žuvys iš taško signalizuoja, kad ten tuoj pašaro neliks ir kibimų nebebus. Reikia reaguoti į žuvų aktyvumą ir dažninti jaukinimą.

Kibimų realizacija

Idealiu atveju, jei pašarai puikiai veikia, su plūdinuke galima pasiekti, kad kiekvienas metimas bus lydimas kibimų. Klausimas lieka, ar mes sugebam tą kiekvieną kibimą realizuoti. Dažniausiai man kibimus realizuoti trukdo nuo intensyvios žūklės atbukęs kabliukes, kaip nutiko ir šį kartą. Du, trys tušti kirtimai ir aš tikrinu kabliuką, arba tiesiog netikrinęs ji keičiu. Taip ir šios žūklės metu teko ji kartą keisti. O būna, kad ir daugiau nei tris kartus per žūklę tenka pakeisti kabliuką į naują. Šios žūklės pradžioje kažkodėl kuojos pakankamai giliai įrydavo masalą. Sumažinus 2-3 centimetrais gylį viskas susitvarkė. O kaip karpinėje žūklėje? Čia, mano manymu, kabliuko aštrumas yra vienas iš kertinių dalyku, ir prieš kiekvieną metimą aš tikrinu kabliuka, menkiausias įtarimas ir pavadėlis metamas į šoną. Taip pat netinkamo ilgio plaukas ar nesuderintas masalo ir kabliuko dydis vėlgi lemia tuščius kibimus karpiaujant. Daugiau, kaip sumažinti tušcių kibimų skaičių rasite čia.

Šioje rašliavoje pabandžiau pravesti kelias paraleles tarp plūdinės ir karpinės žūklės. Tikiuosi, pavyko atskleisti, kad patirtį, sukauptą gaudant plūdine galima perkelti ir į karpiavimą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad to, ką išmoksti naudodamas vieną žuklės būdą, tikrai praverčia kitame. Todėl siūlyčiau ne vien žavėtis karpiavimu, bet ir pabandyti save kitose žūklėse su plūdine ar feeder'iu.