Pažintis su Tauragės karpiais (2016.06.10-12 žūklė)

Pirma mano pažintis su nauju telkiniu šiais metais. "Tauragės karpiai" - beveik 9 ha tvenkinys Tauragės pašonėje, puikiai prižiūrėtas ir puoselėjamas Gintauto Valučio. Atvykome į žūklę trise: Kalvis, Rokelis ir Aš - visi pirmą kartą, ir visi tikėdamiesi ne tik susipažinti su tvenkiniu, bet ir pasigalinėti su šio tvenkinio karpiukais, tarp kurių ir 20+ tikrai yra.
Oras mūsų tą savaitgalį tikrai nelepino, po trumpo markiravimosi (elekronika šiais laikais labai taupo laiką) pasirinkome žūklės taškus, įsikūrėme 9 ir 10 sektoriuose. Visi kartu, draugiškai, taip net linksmiau. Kalvis užsiėmė vietą dešinėje, aš kairėje, o Rokeliui liko visas centras.
Dugnas tvenkinyje tikrai įvairus, čia ir povandeninės kalvelės, ir povandeninis kelias, likęs nuo tų laikų, kai čia kasė molį. Kaip kažkada minėjo vienas karpininkas, dugnas šiame tvenkinyje kaip girto ekskavatarininko kastas.
Prieš vykdamas galvoje susidėliojau sėkmingos žūklės planą ir tikėjausi, jei viskas gerai, tai pirmą dieną turėčiau pagauti 2, antrą 4 ir prieš išvyskatant dar gal kokį vieną. Mano nuostabai planas puikiai buvo įgyvendintas, viso pagauti 8 karpiai. Pirmą vakarą 2, antrą dieną ir vakarą 4, paskutinę naktį dar vienas, bei pepakuojant daiktus aštuntas pradžiugino savo išvažiavimu. Kalvis sugaudė 7 dičkius. Deja, Rokelis liko su 0.

Viena mintis tik iki šiol neduoda ramybės ir vis kirba galvoje: kodėl man kibo ir dieną, ir vakare, ir naktį, o Kalviui išskirtinai tik vakare tarp 10 ir 12 val., ir tik viena iš septinių žuvų naktį? Kodėl Kalvis sugaudė visus tvenkinio senbuvius, tai yra 4 po 9-10kg, 2 po 17kg ir vieną 19kg, o man pasitaikė tik vienas 10+, vienas 7+, trys po 5kg ir 3 po 3kg? Na ir žinoma, kodėl Rokelis liko be laimikio, nejau mes jį užpresingavom?
Daug dar lieka neatsakytų klausimų ir pamąstymų. Būtinai dar šiemet grįšiu į šį tvenkinį ir pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus.

Presingas - veltis ar atsitraukti (2016.05.13-15 žūklė)

20,5 kg

Penktadienio vakaras po darbų prasideda ant Punios tvenkinio kranto, pirmame sektoriuj. Vakaras šiltas ir ramus, tvenkinys be jokių bangelių. Smaguma. 6 ir 7 sektoriai laisvi, kituose įsikūrinėja ar jau įsikūrė karpininkai. Susinešu daiktus ir aš, bei skubu užmesti meškeres, įsikursiu vėliau.

Pirma dilema - žūklės taško sektoriuje pasirinkimas. Dar būdamas namie buvau nusprendęs, kad bandysiu išvilioti karpių iš po pirmo sektoriaus liepto, bandydamas čia juos prisivilioti pašaru, jei čia jų nebūtų. O kur daryti pagrindinį gaudymo tašką? Arčiau sektoriaus markerio? Nusprendžiu prie markerio nelįsti, nes komandos kolega, gaudantis antrame sektriuje bandys šlietis prie jo, nesinori sudaryti konkurencijos, nes taikysim kiekvienas savas taktikas ir bandysim tikrinti kieno geresnė. Nusprendžiu gaudyti ant pirmo ir septinto sektoriaus ribos. Kadangi 6 ir 7 sektoriai kolkas laisvi, juose matau karpių aktyvumą, todėl manau, kad bus patogu juos iš ten iškrapštyti. Kaip taręs taip ir padariau. Dvi meškerės ant 1 ir 7 sektoriaus ribos, tiesiu taikymu nuo swim'o 15 meškerių atstumu ir viena meškerė po liepteliu.

Darbinis stalelis

Aštuonios valandos vakaro, meškerės užmestos, palengva ruošiu spodmix'a ir karpininkų pamirštą pašariuką taškui po lieptu. Penkios spombos į pagrindinį tašką ir 10 jauko rutulių šalia liepto. Toliau ramiai įsikūrinėju. Signalizatoriai kaip simfonija pypsi, smulkmė neduoda ramybės. Po šėrimo aprimsta, gerai, manau stambi žuvis atėjo. Pirmas išvažiavimas pusę dešimtos iš pagrindinio taško, ir yra mažylis karpiukas (nepilni 7 kg). Jau smagu, pradžia padaryta. Permetu, dar trys spombos į tašką ir vėl laukimas. Valandžiukė ir iš po liepto išvažiuoja, dar pusvalandis iš vėl iš po liepto važiavimas, dar pusvalandis ir vėl važiavimas, bet jau iš pagrindinio taško. Puikus rezultatas: iki vidurnakčio keturi karpiai krante. Kibimų yra, tad nutariu panaktinėti, po kiekvieno kibimo vis įmetu po kelias spombas. Nesulaukęs kibimo, po valandos taip pat vis pašeriu. Ir ką, šėrimas duoda vaisių: antrą valanda nakties kibimas, trečią valandą kibimas, ketvirtą valandą kibimas - dar trys karpiai krante, visi iš pagrindinio taško. Smaguma. Naktis pražvejota, laikrodis rodo penkias valandas, kai jau reikėtų pradėti rytinę žūklę - pasišeriu ir lendu į palapinę padrypsoti.

Šeštą ir septintą sektorių okupuoja feeder'istai. Mąstau, gal ir gerai, presingo mažiau iš jų, ramiai gaudys karšius, daug karpių baidyti neturėtų. Deja deja, kaip aš klydau. Vidurdienis jau, o kibimų nulis, jau ir popietė, o signalizatorai vis tyli. Permetimai ir kas valandą šėrimai nepadeda. Stebint kitus matau, kaip reguliariai jie traukia karpius. Mano kompanjonas is gretimo sektoriaus kėsinasi mane pasivyti.
Kažką reikia daryti? Vieną meškerę iš pagrindinio taško atitraukiu arčiau markerio, bet ten nešeriu, tikiuosi suvilioti tik su PVA kojine. Neveikia.

Aiškiai matau, kad žuvis susitelkusi tvekinio centre prie sektoriaus markerio ir ketvirto sektoriaus gale. Keli persimesti žodžiai su tvenkinio šeiminku Kęstu ir paprastas jo patarimas: darykis pašaro taką nuo markerio į savo sektorių. Na, ką darysi, nėra ko sėdėti rankų sudėjus. Atitrauktą meškerę dar tolinu (16 meškerių) ir metu tiesiai į markerį. 3 spombos, 15 meškerių atstumu ta pačia kryptimi. Nepraėjo 15 minučių ir išvažiavimas. Veikia. Antra meškerė keliauja taip pat link markerio - keičiu pagrindinį žūklės tašką. Po taško keitimo nuo penktos valandos vakaro iki vidurnakčio dar šeši karpiai krante. Po vidurnakčio per pora valandų dar 5 išvažiavimai ir trys karpiai, vienas iš kurių 20+ gražuolis bei šamukas krante.

Nukamuotas pašlijusio oro - sutemus pradėjo nemaloniai lyti, bet puikios nuotaikos pusę trijų nakties permetęs visas meškeres ėjau miegoti ir galvojau gal jau gana, nebevažiuokit, noriu miego. Ir leido pamiegoti iki šešių ryto, kai vėl išvažiavimas iš taško nuo markerio, ir už valandžiukės išvažiavimas iš po liepto. Nebepermetinėju. Ryte oras tragiškas, lyja. O kai lyja gerai miegasi.

Taigi, viso 18 karpių, ir puikios kelios pamokos. Pamoka apie ką? Ogi apie presingą ir karpių reakciją į jį. Penktadienio vakaras ir karpiai puikiai jautėsi nepresinguotuose 6 ir 7 sektoriuose, iš kur puikiai sekėsi juos išvilioti pašarais gaudant ant sektoriaus ribos. Feederistai irgi puikiai sudaro presingą žuviai, priversdami juos atsitraukti. Na ir pagrindinė pamoka, reikia eiti pagal žuvi: karpis, kad ir kaip skaniai jį beviliosi, jei jam yra arčiau pašarų jis pas tave neis :)

Kada kimba karpiai?

Pratęsiant 2015 metų sezono rezultatų temą surinkau dar šiek tiek statistikos apie tai, kada kibo ir
buvo ištraukti karpiai dideleszuvys.lt tvenkinyje. Išanalizuota 12 žvejybų rezultatai, kurių metu buvo pagauta 90 karpių ir amūrų.
Nepamenu nei vienos karpinės žuklės, kad su kitais karpininkais nediskutuotumėm, kada geriausia tikėtis kibimo ir pan. Kokie bebūtų stereotipai, vis tik skaičiai pasako tiksliausiai. Na, ir žinant dar kai kuriuos niuansus, pvz. kada šerta ir pan., galima daryti tam tikras išvadas.
Turimus duomenis sudėjau į šį grafikėlį:

Na, ir kokios gi peršasi išvados:

• iš pirmo žvilgsnio, didžiausia tikimybė sulaukti kibimų yra ryte nuo 7:00 iki 9:00 ir vakare nuo 19:00 iki vidurnakčio.
• kaip matyti iš grafiko, reguliariai šeriant puikiai galima pagauti ir dienos metu nuo vidurdienio iki pat vakaro.
• kad jau prakalbom apie šerimų ir kibimų sąsają, drįsčiau teigti, kad 10 valandos kibimai susije su prieš maždaug valandą (apie 9:00) atliktu šerimu.
• galiu pasiskųsti tik dėl naktinių kibimų nuo vidurnakcio iki aušros. Sezono pradžioje man naktys būdavo tuščios, nors kiti pagaudavo. Vėliau, pradėjus didesniais kiekiais šerti vakarais pradėjau sulaukti kibimų naktį. Kitam sezonui reik dar paieškoti receptų, kaip pasišerti nakčiai, o gal net praktikuoti naktinį šerimą.
• dar kelias išvadas pasiliksiu, reiks jas patikrinti kitą sezoną.

Tai tiek šiam kartui skaičiukų, daugiau apie 2015 metų sezoną galite rasti čia. 

116 karpių ir amūrų arba 2015 m. sezono apžvalga dideleszuvys.lt tvenkinyje

Prisėdau, surinkau visus savo skaitmeninius užrašus apie mano karpavimus dideleszuvys.lt tvenkinyje. Gavosi visai neblogas vaizdelis. Visgi, tai tik antras mano, kaip karpininko sezonas.

Taigi, keletas skaičių:
23 sesijos, 6 žūklės buvo tuščios (ankstyvą pavasarį ir vasarą per pačius karščius);
Viso sugauta 100 karpių ir 16 amūrų.


Karpių dydžiai:
35 karpiai iki 10kg
34 karpiai nuo 10kg iki 15kg
19 karpių nuo 15kg iki 20kg
ir 2 karpiai virš 20kg (21,8kg ir 21,9kg)

Pagerintas asmeninis rekordas 21,9kg (2014 metais buvo 15,5kg)

Taigi, belieka laukti kito sezono, ir tikekėtis, kad Kęstuko karpiams 25kg svoris bus ne riba.

Ko plūdinė gali išmokyti karpininką (2015.11.21 žūklė)

Tokie skirtingi žūklės būdai, kaip plūdinė ir karpinė žūklė ar gali turėti kažką bendro? Ar plūdinės žūklės principus, taktikas ir pastebėjimus galima pritaikyti karpinėje žūklėje. Mano manymu, taip. Taigi vienos žūklės pavyzdžiu pabandysiu tai pademonstruoti.

Pašarų paruošimas

Šiai žūklei pasirinkau Dynamite pašarus, ir kaip visada: sudrėkinau, persijojau, įmaišiau žemių praskiesdamas pašarų maistingumą. Atrodytų, menkos smulkmenos pašarų drėkinimimas keliais etapais, palaukiant kol jie pilnai sugers vandenį, bei pašarų persijojimas, atskleidžiantis visas jų geriausias maistines bei fizines savybes. Tinkamai paruošti nedideli jauko kamuoliai skildami ant dugno ne tik pasklinda gelmėje, bet ir paleisdami plaukiančias detales vilioja žuvį iš vidurinių vandens sluoksnių. Lygiai taip ir karpinėje žuklėje, ruošdamas pašarinę programą, atsižvelgiu į tinkamą komponentų paruošimą. Peletes, bei boilius vertėtų iš anksto apdoroti atraktoriais, kad jie įsigertų ir duotų maksimalų efektą, o nebūtų tiesiog nuplauti vandens dar nepasiekus dugno. Jei spod mix'e naudojama daug smulkaus pašaro (ground bait) vertėtų jį sudrėkinti, o ne tiesiog suversti į bendrą pašarinę baze.

Šėrimo taktika ir intensyvumas

Šią žūklę, kaip ir prieš tai buvusias (daugiau galite rasti čia ir čia) pradėjau 5-7 nedideliais jauko rutuliais ir vėliau kas dvi, tris žuvis įmesdamas po vieną-du papildomus rutulius, kitaip tariant, šėrimo tempą man diktuoja žuvys. Žuvis greit sureagavo į pašarus, tačiau kibimai buvo vangūs ir pasitaikydavo tik smulkios kuojos, nors pati pirma užkibusi žuvis buvo gera delninė kuoja. Į jauko rutulius įmaišau uodo truklio lervų. Iškart pagyvejimas ir iškart tarp smulkmės pasitaiko stambesnių žuvų. Vadinasi, reikia to, kas užlaikytų stambesnes kuojas jaukinimo vietoje. Norėdamas patikrinti teoriją vėl jaukinu jauko rutuliais be lervų. Vėl smulkmė. Toliau žūklę tęsiau jau su jauku, papildytu "mėsyte".
Taip ir karpiniame pašare turbut neįsivaizduojame jo be stambių detalių, kas sulaikytų stambius karpius šėrimo taške. Karpių žūklei, kaip ir žvejojant su plūdine, reikėtų reaguoti į kibimų intensyvumą. Karpiaujant mes galime nusistatyti šėrimo planą, pavyzdžiui tris kartus per dieną. Tačiau jei po pirmo šėrimo praėjus valandai ar dviems, buvo pora kibimų, dvi žuvys iš taško signalizuoja, kad ten tuoj pašaro neliks ir kibimų nebebus. Reikia reaguoti į žuvų aktyvumą ir dažninti jaukinimą.

Kibimų realizacija

Idealiu atveju, jei pašarai puikiai veikia, su plūdinuke galima pasiekti, kad kiekvienas metimas bus lydimas kibimų. Klausimas lieka, ar mes sugebam tą kiekvieną kibimą realizuoti. Dažniausiai man kibimus realizuoti trukdo nuo intensyvios žūklės atbukęs kabliukes, kaip nutiko ir šį kartą. Du, trys tušti kirtimai ir aš tikrinu kabliuką, arba tiesiog netikrinęs ji keičiu. Taip ir šios žūklės metu teko ji kartą keisti. O būna, kad ir daugiau nei tris kartus per žūklę tenka pakeisti kabliuką į naują. Šios žūklės pradžioje kažkodėl kuojos pakankamai giliai įrydavo masalą. Sumažinus 2-3 centimetrais gylį viskas susitvarkė. O kaip karpinėje žūklėje? Čia, mano manymu, kabliuko aštrumas yra vienas iš kertinių dalyku, ir prieš kiekvieną metimą aš tikrinu kabliuka, menkiausias įtarimas ir pavadėlis metamas į šoną. Taip pat netinkamo ilgio plaukas ar nesuderintas masalo ir kabliuko dydis vėlgi lemia tuščius kibimus karpiaujant. Daugiau, kaip sumažinti tušcių kibimų skaičių rasite čia.

Šioje rašliavoje pabandžiau pravesti kelias paraleles tarp plūdinės ir karpinės žūklės. Tikiuosi, pavyko atskleisti, kad patirtį, sukauptą gaudant plūdine galima perkelti ir į karpiavimą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad to, ką išmoksti naudodamas vieną žuklės būdą, tikrai praverčia kitame. Todėl siūlyčiau ne vien žavėtis karpiavimu, bet ir pabandyti save kitose žūklėse su plūdine ar feeder'iu.

Kaip aš vagį šėriau (2015.11.07 žūklė)

Kol karpinės meškerės padžiautos, plūdinikė džiugina sielą ir atpalaiduoja po savaitės darbų. Neskubėdamas išgeriu rytinę kavą, į vieną ranką pora sportinukių, į kitą kibirai su pašarais, laiptais žemyn į auto ir už valandžiukės aš jau ant "Didelės žuvys" tvenkinio kranto.
Trumpas pasiruošimas: juodas Dynamite'o pašaras suvilgytas ir prasijotas. 6 metrų sportinė meškerė išskleista, sistemėlė pritvirtinta. Viskas, tik mesk ir gaudyk. Pradžiai keletas plūdės pravedimų be jokio šėrimo, bet jokio plūdės niurktėlėjimo nesulaukiu. Pradedu šerti. 5-7 saujeles jauko su uodo truklio lervom iškart  keičia situaciją. Kuojos iškart sureaguoja, tiesa, nedidukės, bet smagiai nardina lengvą plūdelę.
Kad man nebūtų liūdna kur buvęs kur nebuvęs prisistato man pažįstamas katinukas, geriau žinomas žuliko vagiuko pravarde. Kodėl aš apie jį taip blogai? O todėl, kad prieš keletą savaičių karpiaujant likau be vakarienės, nes mano dešra tiesiai iš palapinės nuo stalo dingo ne be šio gražuolio pagalbos. Ištraukiu eilinę kuojytę ir savo negrabiom rankom nepataikau į tinklelį ir čia į pagalbą man atėjo Juodis. Maža žuvytė mikliai atsiduria jo nasruose ir trakšt trakšt tik kauliukai jos sutraška. Na, ką darysi, toks jau jos likimas. Toliau traukiu vieną po kitos žuveles, jaukas puikiai veikia, kiekvienas metimas lydimas kibimu ir ištraukta žuvele. Na ką, sėkme reikia dalintis. Didesnės eina į tinklelį, mažesnės katinukui į skrandį.
Dvi žuvelės iš vandens, jauko saujelė į žūklavietę. Eilinis kibimas ir perlinkęs kotas rodo, kad ant kablio kažkas stambesnio. Visai neblogi karšiukai susigundė uodo truklio lervos ir musės lervos sumuštiniu. Puiku. Sotus katinukas jau dingo, palikdamas mane mėgautis karšiukų kibimais.

Pasimėgavimas plūdine (2015.10.31 žūklė)

Auksinis ruduo neleidžia sėdėti namuose. Sunkioji artilerija jau "padžiauta", todėl nubraukiau dulkes nuo plūdinės. Pasiėmiau pašarų, 4 ir 6 m. sportinius kotus be žiedų, ir į Punią pasidžiaugti kuojytėmis, tikėdamasis sugauti vieną kitą karšioką.
Prieš vidurdienį buvau prie tvenkinio. Pasirinkau pirmąjį sektorių. Lengvas vėjelis pučia tiesiai į veidą, gindamas nedideles bangeles tvenkinyje. Pasiruošimą pradedu nuo pašarų. Šiai žūklei pasirinkau Dynamite Baits SilverX Speciment pašarus. Sumaišiau po kilogramą Speciment ir Super Red. Pagardinau Robin Red atraktoriumi - profai sako, kad tai šaltame vandenyje nepakeičiamas pagardas. Kad pašaras nebūtų per sotus, trečdalį tūrio užpildau žemėm. Pagal patirtį žinau, tokio kiekio pašaro ramiai žuklei man užteks trims - keturioms valandoms.
Kol brinko pašaras, pasiruošiau 4 metrų sportinukę: 0,16mm pagrindinis valas, 1g pludelė ir mažytis kabliukas su 0.12 pavadėliu. Daug nesiploninau, naudojau standartinius, jau surištus pavadėlius. Man jie labai patinka, nes nereikia daug terliotis su raišiojimu ir pan. Bėda tik kad kartais sunku rasti parduotuvėse, kažkodėl prekybininkai vengia jų vežti.
Kelios minutės po vidurdienio užmetu pludelę. Bangelės smagiai ją liūliuoja. Šeriu tiesiai ant plūdės, pradžiai po kelias saujeles pašaro. Ramuma, per pirmas dvidešimt minučių vos 4 cigaretiniai ešeriukai. Keista, nejau pašaras neveikia? Po dar penkiolikos minučių pirma kuojyte. Geras ženklas. Bet ir toliau tylu. Dar geros dešimt minučių ir kibimas kurio nepavyksta realizuoti. Netrukus dar vienas kibimas ir karšiokas ant kranto. Šaunu, pašaras pradėjo veikti. Bet deja, vėl viskas nutrūksta. Nutariu nesikankinti ir persikelti į 4 sektorių - pavėjinę pusę.

O čia visai kitaip: lengvas, vos juntamas vėjelis pučia į nugarą, vanduo kaip stiklas. Užmetus iškart sulaukiu kibimų net nešėręs. Dvi kuojytės tinklelyje, bet viskas tuo ir pasibaigia. Gerai, taip ir turi būti, matyt atsitiktinės pasitaikė. Penkios saujalės pašaro ir po 5 min traukiu vieną kuojytę po kitos. Nėra net tuščio metimo. Smaguma. To ir laukiau. Po kiekvienos ištrauktos žuvelės po saujalę pašaro metu ir mėgaujuosi, nors ir smulkiomis žuvelėmis. Bandau pastambinti masalą, užsidedu vieną dzykelį, ir nieko kibimo nebėra. Vėl grįžtu prie dviejų pinkučių ir vėl kibimai. Gailiuosi, kad neturiu uodo trūklio lervų. Tokiame šaltame vandeny jos matyt labiau tiktų. Valandžiukė intensyvaus kibimo ir stoja ramuma. Kaitalioju gylį, masalą, daugiau pašeriu. Vos vienas kitas kibimas. Sumažinu masalą iki vienos pinkutės ir vėl sulaukiu pastovaus, bet labai vangaus kibimo. Pludelės antenėlė vos kelis milimetrus nirsteli ir jau suprask, kibo. Dar tokio vangaus kibimo nebuvau matęs. Smagu, kad žuvis verčia mąstyti gaudant: sumažintas gylis ir masalas vėl leidžia mėgautis kibimais. O čia ir siurprizas - delninis karosas susigundo pinkute. Visai smagu pasidarė.
Vėjas vakarėjant visai nurimo ir tvenkinys pasidarė kaip stiklas. Kitam krante įsikūrė pora karpininkų. Oi, vyrai, kai kuojos net plūdės nesugeba pajudinti, ką jau kalbėti apie karpių aktyvumą. Ištraukiu tinklelį iš vandens, paleidžiu sugautas žuveles ir susiruošiu namo. Lauksiu kito savaigalio, jei oras leis, būtinai dar pažaisiu su plūde ir bandysiu naują planą, gal pavyks suvilioti karšiokų.